***

antradienis, gruodžio 05, 2006

vėl

Ir vėl kažkas žiūri į dangų.
Ir vėl kažkas tikisi pamatyti saulę.
Pasityčiokime iš absurdiškumo, nes jis vis tiek pasiekia savo.

Niekalai. Ir kaipgi man susigrąžinti tą smagią prasmę, kurią turėjau. Ar ją iš manęs atima žmonės? Matyt taip. Bet jie ir grąžina? Tikriausiai.

Taigi ir vėl nieko nežinau. Ir vėl nieko nenoriu žinoti. Kažkas naujo? Tikrai ne.

Tikrai nesitikėk, niekas neateis ir už tave gyvenimo nenugyvens. Ir muilo operom savęs galima būtų ir neapgaudinėti, blin.

pykstu.
auf mich.

žymės:

0 Komentarai (-ų):

Rašyti komentarą

Užsisakykite Rašyti komentarus [Atom]

<< Pradinis puslapis