Tūkstantis ir viena naktis

Kad taip kas nors leistų mane porai savaičių į tą senamiesčio knygynėlį pagyvent. Tą, kur ant kampo. Laikas veltui tikrai nenueitų. Miego per daug nebūtų, bet vistiek gelbėtų miegmaišis. O ir mielų žmonių atsirastų, kuriuos į svečius pasikviesti būtų galima. Tik su viena sąlyga - mano dviejų savaičių namuose kalbėti negalima. Niekam nereikia svetimų minčių, išreikštų garsais. Tam yra knygų lentynos, mano dviejų savaičių namuose.