Kažkas kažkada užsiminė.

o aš prisimenu.

Ir vis žiūriu į dangų ir tikiuosi pamatyti saulę.
Su saule pirmyn į kelią. Ten, kur stebuklingasis Samarkandas vilioja savo kvapais ir pirklių šūksniais. Ten, kur saulė beveik nenusileidžia. Ten, kur sklando kilimai, kruopščiai išausti smulkiausiais raštais.
Ir aliejinių lempų prireikia tik kelioms akimirkoms, kai nėra saulės, o tu nori pamatyti pasakoriaus veidą. Ten, kur pakampėse sukiojasi išminčiai persirengę elgetomis.
Ir ten, kur pasakotojai perpasakoja 'Tūkstantį ir vieną naktį' kiekvienas skirtingai. Iki ten tik ant kupranugario galima nusigauti. Taip ir keliauju. Gal gi manęs nepažins? Kitu atveju neįleis į miestą. Paskutinį kartą buvau išvaryta iš ten už bandymą nukniaukti saują figų. Šįkart man reikia sklandančio kilimo. Mainais turiu rubinų. Pilną odinį maišelį prie diržo. Todėl skubu tik su saule, mat karavano nematyt. Durklas mano stiprus ir greitas.

Jau.
Jau matyti Samarkando spindintys auksu bokštai. Jau galima užuosti tą ypatingą salsvą aromatą.

Jau.
Jau aš ten. Ne, jau aš ČIA.