***

sekmadienis, gruodžio 31, 2006

tik o

o balose matau atspindžius lietaus
o balose matau vieškelį tuščią

ne, netuščią - ten kažkas man moja,
kviečia - paskubėk!
aš išskleidžiu sparnus [kurių niekuomet neturėjau]
ir skubu, nekantrauju
pamatyti, kam tokiam aš reikalinga
juokinga - nespėju ---

o balą ištaško pravažiuojantis ir pypsintis automobilis (atseit -ką darai!)
o pusė balos lieka ant veido manojo
o baloje aš vėl matau atspindžius lietaus
o baloje vieškelio tuščio nematau---

tik atspindį žibinto
tik adatas krentančias į balą
tik purviną vandenį,
kažkam nuo veido lašantį.

žymės:

penktadienis, gruodžio 29, 2006

Tykias vasarojančias prieblandas prisiminus


Tuštuma
pati
neatsiranda.


*vinukai primena šį bei tą*

žymės:

trečiadienis, gruodžio 27, 2006

Koldūnai su mėsa


Ir vėl misime antibiotikais. Great, kad tas kvailasis mokslu ir absurdiškumu mintantis organizmas su priesaga 'ykl' išleido visus bepročius-neužaugėlius-prispaustuosius-apaugėlius atostogauti.
Pailsėsime ir atgausime amą skaitydami.
Something is watching me. I like it. (kaip suvožtmėsių reklamoj i'm lovin' , heh).

Dėl manęs tvarka gali ir palaukti, bet dėl kaži ko - ne. ec, jau baigia įgristi.

o taip norėčiau lėktuvėlius palaidyt. Ir jei jau nesninga, tai bent lyt galėtų. Vis netuščias dangus būtų (ir ką tik iškeptą Monet skėtį išbandyti galima būtų, chi chi). kai dangus tuščias-nejauku darosi.

Neklausyk garsų, jų daug, o tyla tik viena . lyg ir Linoja. Super teisinga.

*Mėlynoji aikštė-Plunksnų šūsnis*

sąrašėlis

Nu blin, jau du kartus viskas dingo. ec, kantrybės dar turiu šiek tiek:
  • popieriniai lėktuvėliai yra geriau už muilo burbulus
  • laukti nėra taip blogai, kai kuo nors užsiimi
  • atostogos nuostabus dalykas
  • liaudies išmintis - jėga
  • sapnai man patinka
  • susigaudyti šen bei ten reikia išmokti
  • išsižadėti savęs nėra gerai
  • ir dar daugiau buvo, bet kantrybės nėr, eit daryti tai, ką norėjau.

 

antradienis, gruodžio 05, 2006

vėl

Ir vėl kažkas žiūri į dangų.
Ir vėl kažkas tikisi pamatyti saulę.
Pasityčiokime iš absurdiškumo, nes jis vis tiek pasiekia savo.

Niekalai. Ir kaipgi man susigrąžinti tą smagią prasmę, kurią turėjau. Ar ją iš manęs atima žmonės? Matyt taip. Bet jie ir grąžina? Tikriausiai.

Taigi ir vėl nieko nežinau. Ir vėl nieko nenoriu žinoti. Kažkas naujo? Tikrai ne.

Tikrai nesitikėk, niekas neateis ir už tave gyvenimo nenugyvens. Ir muilo operom savęs galima būtų ir neapgaudinėti, blin.

pykstu.
auf mich.

žymės: