Kodėl man įgriso baltas oras?

Už lango sniegynai, o galvoje tik dykuma ir svirpliai.

Pasiilgau

Nosis šąla, o sapnai plaukioja smėlio upėse.

Pasiilgau

Radiatorių tvoskiantis karštis nors tu ką nepanašus į saulės šilumą.

Pasiilgau

Atitirpstančios kojos užknisa.

Pasiilgau.

Nemėgstu graužiančių megztinių, tik minkštus.

Pasiilgau

O idealu – šiltas ruduo be megztinio.

Ne vasaros, blin, pasiilgau, o šilto, rudens!



Žiema, žiema, bėk iš čia, nes pasiklydai metuose. Žiema, jau vasaris, šventės praėjo. Turi kvepėt pavasariu, o tu visiškai nesąžiningai primėtei kažkokios seniai nematytos baltos masės ant žemės. Ei, būk žmogum, žiema, nešiukšlink putoplastais mano kiemo.

Yra ežeras. Tam ežere yra sala. Toj saloj stovi pilis. Pilis turi penkis aukštus, pogrindį, žemesnįjį pogrindį ir bokštą. Bokšto viršuj yra mažas kambarėlis. Tam kambarėly yra kėdė. Kėdė stovi prie mažo langelio. Ant jos niekas nesėdi.

Pogrindis veda žemyn į žemesnįjį pogrindį. Žemesniajame pogrindyje yra kamera. Toj kameroj yra mažas langelis. Ant sienos kabo grandinės su riešų antrankiais. Kampe dunkso svarmuo su grandinėmis. Kamera tuščia.

Antram pilies aukšte yra didelė virtuvė. Virtuvėje šalta, pečius nepakurtas. Joje nėra įprasto sujudimo prieš pietus. Tuščia. O trečioje spintelėje iš dešinės, žiūrint nuo įėjimo, yra keturios lentynėlės. Viršutinės lentynėlės dešiniajame kampe tupi peliukas ir tyliai kvėpuoja – laukia rudens.

Kažkas kažkada užsiminė.

o aš prisimenu.

Ir vis žiūriu į dangų ir tikiuosi pamatyti saulę.
Su saule pirmyn į kelią. Ten, kur stebuklingasis Samarkandas vilioja savo kvapais ir pirklių šūksniais. Ten, kur saulė beveik nenusileidžia. Ten, kur sklando kilimai, kruopščiai išausti smulkiausiais raštais.
Ir aliejinių lempų prireikia tik kelioms akimirkoms, kai nėra saulės, o tu nori pamatyti pasakoriaus veidą. Ten, kur pakampėse sukiojasi išminčiai persirengę elgetomis.
Ir ten, kur pasakotojai perpasakoja 'Tūkstantį ir vieną naktį' kiekvienas skirtingai. Iki ten tik ant kupranugario galima nusigauti. Taip ir keliauju. Gal gi manęs nepažins? Kitu atveju neįleis į miestą. Paskutinį kartą buvau išvaryta iš ten už bandymą nukniaukti saują figų. Šįkart man reikia sklandančio kilimo. Mainais turiu rubinų. Pilną odinį maišelį prie diržo. Todėl skubu tik su saule, mat karavano nematyt. Durklas mano stiprus ir greitas.

Jau.
Jau matyti Samarkando spindintys auksu bokštai. Jau galima užuosti tą ypatingą salsvą aromatą.

Jau.
Jau aš ten. Ne, jau aš ČIA.

Be kompo yra gerai, bet ec.

Vakar šokinėjau ir baidžiau vabalėlius. Šiandien ilsiuosi ir šokinėju su kiškiu, šuniukais ir keliauju namo.

Fainiai, kad ši savaitė, nors ir darbinga, bet poilsinga. ir dar smagi. O gal paprasčiausiai išsimiegu?

Matyt.