Paskutinis Pakvietimas

Ūlvingro geležtė švytuoja į kairę, į dešinę, į kairę, į dešinę, į kairę... O lūpos nepaliauja šnibždėti: "Dinkit iš čia įsibrovėliai Prakeiktieji". Nors aš pati patekau čia slapčia, bet bent jau vedama kilnių tikslų. O jie? Ec, geriau nė negalvot.
Tačiau kuo daugiau jų nužudau, tuo daugiau plūsta pro išgraužtas angas lubose.
Į mano mintis įnirtingai skerbiasi beviltiškumas ir, tarsi to būtų maža, Karališkieji rubinai odiniame maišelyje pradeda murmėti ir kaisti.
Jaučiu, jog teks atsisveikinti su tokia širdžiai miela vieta ir pasikliovus sveiku protu skristi. Bent jau taip jie manęs nepasieks. Tie žemės Šliužai Prakeiktieji.

Bet pirmiau pasemiu vandens iš dubens ir užgesinu žvakes. Tik tokiu būdu jie negaus ugnies. Antraip supleškėtų visas vienuolynas. Ausis pasiekia Pilkųjų keliamas aidas labirinte. Laiku suskubo! Žinau, kad jie bėga milžinišku greičiu. Tačiau manęs neaplenks niekas - nei Nariuotakojai Šliužai Prakeiktieji, nei Pilkieji Bebalsiai. Aš įsibėgėju, ir vis dar Ūlvingru sklaidydama
Prakeiktuosius iškrapštau iš odmaišio vieną Karališkąjį rubiną ir sviedžiu į šventovės vidurį. Jis pakimba ore viską
nušviesdamas raudona blyškia šviesa. Karališkieji rubinai - kvietimas į pasitarimą Požemiuose.
Visi to vengia, todėl ypatingai stengiasi neprisileisti Skraidančiųjų.
Stengiasi, tačiau niekam nepavyksta. Pasislėpti nuo Skraidančiųjų yra neįmanoma
ir nors visi tai žino, vilčių nepraranda. Kvailiai, kitaip ir nepavadinsi.
Be to, rubinų šviesa žudo Šliužus Prakeiktuosius.

Klaikus mirties spiegimas nuaidi labirinto koridoriais išguldydamas nespėjusius užsidėti pirštinių vienuolius. Aš savųjų niekuomet nenusiimu. Mano manymu gana kvaila mirti nuo garso. Tuo labiau, kad mirtis tą garsą ir sukelia.
Skrisdama už nugaros palieku skylėtą vienuolyną ant kalno jūroje, ir žmogų, kuris už 18 parų atvyks į pasitarimą. Žmogų, kuris ką tik prabudo, nes jis beveik visą laiką miega. Jį pažadina tik mirtes klyksmas. O man pavyko jį pažadinti.
Rubinai pritariamai dainuoja odiniame maišelyje, man skriejant palei vandenį. Pažvelgiu į juodą dangų ir eilinį kartą pasiilgstu mėnulio. Jau 48 -a naktis jo nematyt. Dėl to ir kviečiamas pasitarimas. Dėl to ir gerai, kad Skraidantieji mato tamsoje.