Aguonos

Ir kas gi daugiau mane išjudins, jei ne Alina O.? Niekas daugiau, matyt.
Koncertas buvo neralus, nepaisant beprotiško karščio. Nuostabu klausyti. Kitaip tariant - nėra žodžių.

..letat, letat..
..nes dieną, kai tu gimei lijo, lijo, lijo..
..leteli oblaka..

viskas skamba. viskas kartu.

Akį glosto banguojantys aguonų laukai, vėjas tyliai migdo, pro ausis praplaukia traukinio švilpukas. Saulė svaiginčiai šypsosi ir bando mane aptėkšti karštu variu. Šoku nuo debesies ant žolės stiebo - pasiekiu žalią pianiną po liepa. Bitės išskrenda iš stygų su kiekvienų garsu. bet mano pirštai iškelti įdangų, todėl pažaliavęs pianinas klavišus sėkmingai spaudo pats.

Mažas mažyti, žemės žmogau (Alina O. viską išdainuojauž mane)

Lyg ir pavyksta tvarkyti savo betvarkes galvoje ir gyvenime :). Truputuką smagu.
Toks žiemiškas smagumas, kai pasieki tai, ko tikrai norėjai. Patinka neapsimetinėti. Kažkas pavyksta, tai ir vėl smagu. Tokių šnekų pasiklausius atrodo, kad tik vieni smagumai. O, kad taip būtų :]. Bet, ne, geriau dabar suvokiu, negu kaip būtų. Pagaliau kažkiek išmokau vertinti tai, ką turiu. Ir gyvent pradėjau tikriau.
Matyt, žiema daro poveikį gal ir teigiamą? Ne tokia ta depresija bloga, kai jos nėra :]

Ir vėl Alina :]

Kirsk kardeliu...

Ec, Alina. Ką aš be jos daryčiau - no ideas :]
Nerealu.

Gink, gink, savo debesis gink...